Jei jaučiatės tarsi kas kartą tenka 47-ąjį sykį priminti vaikui pakelti kojinę – jūs ne vieni. Namų ruošos darbai dažnai virsta galios kova. Tačiau to galima išvengti.
Vaikai gali padėti be šaukimo ir priekaištų ar skatinimo saldumynais. Svarbiausia – pereiti nuo kontrolės prie bendradarbiavimo. Žemiau rasite septynis ramius, tyrimais ir tėvų patirtimi pagrįstus būdus, kaip to pasiekti.
1. Pradėkite anksti ir aiškiai nusakykite lūkesčius
Kuo anksčiau darbai tampa įprasta šeimos gyvenimo dalimi, tuo mažiau pasipriešinimo vėliau. Net dvejų metų mažylis gali sudėti žaislus į dėžę ar nuvalyti išsiliejusį vandenį.
Tegul vaikai žino, kad padėti yra visų šeimos narių darbas, o ne bausmė ar papildomas darbas. Vartokite paprastą, aiškią kalbą:
„Šeimoje visi prisidedame – taip rūpinamės savo namais.“
Dr. Jane Nelsen pozityvios disciplinos filisofija pabrėžia bendros atsakomybės ir ankstyvo įsitraukimo vertę.
2. Įpinkite į kasdienę rutiną
Kai užduotys susiejamos su įprastais ritualais, jos neatrodo tarsi „iš dangaus nukritę“ reikalavimai.
Pavyzdžiui:
- Pamaitinti augintinį po pusryčių.
- Sudėti žaislus prieš ekranų laiką.
- Padengti stalą, kol verda vakarienė.
Naudokite vaizdinę medžiagą (pvz., rutinos lentelę) arba kartokite, kad ji „priliptų”.
Vaizdinės lentelės ar nuoseklus ritmas ženkliai mažina pasipriešinimą.
3. Leiskite pasirinkti (bent dalį) darbų
Autonomija skatina vidinę motyvaciją:
- „Nori valyti stalą ar rūšiuoti skalbinius?“
- „Rinksiesi dulkes valyti ar žaislus surinkti?“
Kai vaikai jaučia atsakomybę, jie labiau linkę laikytis savo veiksmų.
Remiantis savideterminacijos teorija, autonomija yra pagrindinis vidinės motyvacijos veiksnys.
4. Paverskite užduotį žaidimu ar iššūkiu
Padarykite namų ruošos darbus žaismingesnius:
- Laikmatis: „Ar nugalėsime 2 minučių laikrodį?“
- „Išgelbėkime žaislus nuo dulkių drakono!“
- Žetonai ar taškai už atliktą darbą.
Būtent taip veikia Family Hero – užduotys tampa nuotykiais, o vaikai noriai renkasi žaidimo „misijas“.
Žaidybinimas didina įsitraukimą ir gali pagerinti mokymosi kokybę.
5. Pirmiausia darykite kartu
Modeliuokite elgesį, kurį norite matyti. Ypač mažiems vaikams reikia bendro reguliavimo – daryti dalykus kartu su jais, kol jie gali juos daryti patys.
Pamėginkite:
- „Valome stalą kartu, po to pabandysi pats.“
- „Aš plausiu lėkštes, tu – puodelius.“
Taip stiprinamas pasitikėjimas savimi ir išvengiama pervargimo.
Dr. Laura Markham (Peaceful Parent, Happy Kids) rekomenduoja palaipsniui padėti vaikams išmokti naujų užduočių, išlaikant ryšį.
6. Girti pastangas, o ne tobulą rezultatą
Vaikai geriausiai reaguoja į skatinimą, kai dėmesys skiriamas jų pastangoms ir indėliui, o ne tam, kad užduotis būtų atlikta tobulai.
Pamėginkite:
- „Ačiū, kad padėjai iškrauti indaplovę.“
- „Mačiau, kaip stengeisi sutvarkyti savo kambarį.“
Venkite pernelyg kontroliuojančių atsiliepimų, tokių kaip „Taip negalima daryti“. Sutelkite dėmesį į pažangą, o ne į tobulumą.
7. Parodykite didesnę prasmę – šeimos komanda
Vaikai nori jaustis naudingi. Kai jie supranta, kad jų pagalba yra svarbi, ji tampa prasmingesnė.
Kalbėkite apie šeimą kaip apie komandą:
- „Kai tu nušluostai stalą, vakarienė prasideda greičiau – visai šeimai smagiau.“
- „Tavo pagalba padeda mūsų komandai veikti sklandžiai.“
Taip gimsta vidinis noras prisidėti, o ne vien siekti atlygio.
Pagrindinė pozityvios tėvystės ir Montessori ugdymo idėja – priklausymo ir indėlio jausmo skatinimas.
Pabaigai
Priversti vaikus atlikti namų ruošos darbus nebūtinai turi būti kova dėl valdžios. Kai pasiūlysite struktūrą, pasirinkimą ir šiek tiek vaizduotės, nustebsite, kaip vaikai bendradarbiauja ir net entuziastingai dirba.
Šią savaitę pradėkite bent nuo vienos strategijos.
